„Ekonomikos ir politikos žurnalas Valstybė“

12/05/2026

Prieš 20 metų 𝙑𝙞𝙡𝙣𝙞𝙪𝙨 𝙂𝙧𝙚𝙚𝙣𝙏𝙚𝙘𝙝 𝙁𝙤𝙧𝙪𝙢 įkūrėme stengdamiesi kovoti su sistemomis ir jas remiančiomis įtakos grupėmis, lėmusiomis milžinišką Lietuvos ir didelės dalies Europos Sąjungos priklausomybę nuo koncerno „Gazprom“ dujų.
Tada pabrėžėme, kad ilgainiui už dujas sumokami milijardai virs ginklais, ir jie žudys, griaus miestus, skandins demokratijas karo ugnyje.

Būtent taip ir atsitiko, todėl šiandien jaučiame pareigą, kiek turime jėgų, telkti demokratines jėgas, veikiančias versle, politikoje ir visuomenėje, lemiamam proveržiui – siekti tokios žaliosios pažangos, kuri demokratinių valstybių ekonomikoms ir jų piliečių gerovei naudingiausiu būdu leistų tvariai ir vis galingiau mažinti naftos vartojimą ir minimalizuotų naujų naftos milijardais finansuojamų karų Europoje grėsmę.

Manome, kad tai yra vienas svarbiausių tikslų, kurio pažangiai mąstantys ir patriotiškai nusiteikę verslo lyderiai bei profesionalai šiandien turėtų siekti kartu su mumis. Tuo nesunkiai galima įsitikinti perskaičius mūsų forumo misijoje pateiktas įžvalgas.

Raginame susipažinti su forumo misija ir svarbiausiais 2026-ųjų tikslais https://www.greentechvilnius.lt/forumo-misija/, kurie vėliau bus atspindėti forumo sesijose, ir priimti mūsų kvietimą bendradarbiauti – vienytis ir drauge siekti tokios pažangos, kuri padėtų užtikrinti saugią ir taikią demokratinės Europos ateitį.

Labai lauksime Jūsų klausimų, minčių, pasiūlymų ir, be jokios abejonės, paramos, nes ji būtina sėkmingam mūsų misijos realizavimui. Prašom kreiptis į mano kolegą Almantą Gliožerį, el. p. [email protected].

Eduardas Eigirdas
Žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir redaktorius
Vilnius GreenTech Forum iniciatorius

16/04/2026

Gerbiamieji,
prašome Jūsų paremti mūsų misiją identifikuoti svarbiausius tikslus, kurių realizavimas skatintų pažangą ir vienytų visuomenę bei padėtų suformuoti viziją, kurią įgyvendindami galėtume užtikrinti saugią ateitį Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.

Neabejojame, kad šiandien tai daryti būtina. Tuo neabejojome ir prieš 20 metų, kai įkūrėme VšĮ Demokratijos plėtros fondą, pradėjome leisti žurnalą „Valstybė“ ir organizuoti „Lietuvos Davoso“ forumą bei Vilnius GreenTech Forum – skatinome kovoti už Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kurti aplinką, palankią technologinei pažangai ir ja grįstų verslų bei startuolių stiprėjimui, mėginti įveikti Lietuvos valstybę silpninančias sistemas ir jas saugančias jėgas.

Būtent todėl ir kreipiamės į Jus, Lietuvos verslo, startuolių lyderius ir profesionalus, nes kas kitas, jei ne Jūs, kurie puikiausiai suvokiate, kaip svarbu kuo aiškiau nusistatyti tikslus, išsigryninti viziją ir susikoncentruoti į prioritetus, gali taip aiškiai suvokti, kad to paties būtina siekti ir kuriant sėkmingą, klestinčią, stiprią valstybę?

Priešingu atveju, jei valstybėje matome nuolatinę priešpriešą, nesibaigiančias kovas dėl valdžios, įtakos ir pinigų, tačiau nematome aiškiai įvardijamų tikslų, kaip ir suformuotos bei realizuojamos vizijos, ar tai yra tik politikų ir žiniasklaidos problema, jei Lietuva skęsta išorės ir vidaus destrukcinių jėgų kuriamoje realybėje, ar vis dėlto ir mūsų visų, kurie nesugebame kovoti už tuos tikslus, kurie turėtų mus suvienyti? Raginu Jus apie tai susimąstyti, nes šiandien besiformuojančios globalios grėsmės kelia egzistencinį iššūkį mūsų valstybei, todėl nuo to, kaip veiksime dabar, priklausys tai, kokia ji bus.

Šių metų metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje pasistengiau pasidalinti įžvalgomis apie ateities grėsmes ir Lietuvoje nekokybiškai veikiančias sistemas, kurios jas didins.

Liepą pasirodysiančiame žurnalo „Valstybė“ Pažangos numeryje pasistengsiu perteikti svarbiausius tikslus, kurių turime siekti įgyvendindami valstybės transformavimo ir stiprinimo viziją.

Lapkričio 11 d. vyksiančiame jubiliejiniame Vilnius GreenTech Forum stengsimės paskatinti kilti į lemiamą kovą už energetinę nepriklausomybę – priklausomybę nuo naftos pakeisti į Lietuvos verslo, piliečių, valstybės ekonominio potencialo augimą, finansuoti ne tuos, kurie už naftos milijardus gali mus okupuoti, o savo valstybės saugią ateitį.

Kitų metų kovo 24 d. vyksiančiame jubiliejiniame „Lietuvos Davose“ su bendražygiu Almantu Gliožeriu stengsimės paraginti kuo daugiau pažangiai mąstančių Lietuvos lyderių pakilti virš asmeninių ar grupinių interesų ir pasistengti sutarti, kokią valstybę turime kurti, jei norime ją išsaugoti.

Ar mums pavyks pasiekti šių tikslų, kad atsvertume išorės įtakas, priešpriešą, godumą ir tuštybę, labai priklausys nuo kiekvieno iš Jūsų pasirinkimo – ar prisiimsite atsakomybę už valstybę ir ar padėsite ją vienyti būtinai pažangai?

Baigdamas noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie šiuos 20 metų padėjo realizuoti mūsų misiją tiek pirkdami žurnalą „Valstybė“ ir jame reklamuodamiesi, tiek remdami mūsų forumus, juose bendradarbiaudami ir dalyvaudami. Tai mums leido visus šiuos 20 metų visas savo jėgas skirti tam, kad aiškiai deklaruotume, o vėliau gintume Lietuvos valstybės interesus ir jos saugiai ateičiai bei žmonių gerovei svarbius tikslus. Jūsų dėka šiemet galime bandyti vienyti Lietuvą lemiamam proveržiui, tad ačiū Jums! Kaip ir visiems, kurie šiemet rems mus šiame kelyje!

P. S. Kodėl dėl paramos mes kreipiamės taip vėlai?
Tai klausimas, į kurį tikriausiai svarbu atsakyti, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, kad mums parama nėra labai svarbi, o tai būtų netiesa. Taip yra, nes visų pirma neturime galimybės skirti didesnės dalies finansų, kad ilgesnį laikotarpį reklamuotume savo misijos svarbą.

Dar viena priežastis yra ta, kad svarbiausias veiksnys, kuris lemia tokios misijos gyvybingumą ir realizavimą, yra susijęs su verslo ir kitų sričių lyderių atsakomybės už valstybės pažangą suvokimu – jei šis suvokimas stiprėja, užtenka tik priminti, kad galima mums padedant šią atsakomybę realizuoti. Jei tokio suvokimo nėra, kaip ir vertybinio ryžto prisiimti atsakomybę, galima reklamuotis nors ir metus, tačiau rezultatas bus nulinis.

Tad svarbiausias yra Jūsų apsisprendimas. Atsivertę mūsų interneto svetaines www.valstybe.eu, www.greentechvilnius.lt, https://www.ekonomikoskonferencija.lt, paskaitę žurnalą ir įsigilinę į mūsų forumų misijas, manau, galėsite kuo puikiausiai įsitikinti, kaip tikslingai veikiame, stengdamiesi skatinti Lietuvos valstybei svarbią pažangą – kiek sugebame nuveikti su itin ribotais resursais, ir apmąstyti, kiek galėtume nuveikti, jei Jūsų dėka jų turėtume daugiau.

1,2 % GPM paramos skyrimo formai reikalinga informacija:

Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 300125156

Pavadinimas – VšĮ Demokratijos plėtros fondas

03/04/2026

Praėjusią savaitę vykusiame „Lietuvos Davose“ daug dėmesio sulaukė „PwC“ Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurios esminius momentus pranešimo metu apžvelgė Lithuania vadovaujantis partneris Nedzinskas.
Suklusti privertė tokios įžvalgos:
• 64% verslų Lietuvoje šiemet planuoja pajamų augimą, nors tuo pačiu numano, kad teks susidurs su geopolitinių konfliktų grėsme (71%) dėl kurių patirs reikšmingų ar vidutiniškai reikšmingų finansinių nuostolių.
• Estijos įmonės su DI stiprina savo konkurencinį pranašumą, kai tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos – dažniau sprendžia taktines užduotis.
• Didžioji dauguma visų trijų Baltijos šalių vadovų prognozuoja, kad darbuotojų skaičius šiemet nesikeis. Visgi žvelgiant labiau į ateitį matyti, kad 37% verslų Lietuvoje planuoja, jog per artimiausius trejus metus dėl DI 6-25% mažės jaunesnio lygmens darbuotojų poreikis.
• Lietuvoje – apytiksliai 1 iš 4 įmonių vadovų nerimauja dėl nepakankamo verslo transformacijos tempo.

Šias ir kitas įžvalgas rasite 14-toje „PwC“ Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos rezultatų ataskaitoje. Ją galite parsisiųsti paspaudę nuorodą komentare arba nuskenavę QR kodą.

31/03/2026

𝗡𝘂𝗼𝘀̌𝗶𝗿𝗱𝘇̌𝗶𝗮𝗶 𝗱𝗲̇𝗸𝗼𝗷𝗮𝗺𝗲 „𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗼𝘀 𝗗𝗮𝘃𝗼𝘀𝗼“ 𝗳𝗼𝗿𝘂𝗺𝗼 𝗱𝗮𝗹𝘆𝘃𝗶𝗮𝗺𝘀, 𝗽𝗮𝗿𝘁𝗻𝗲𝗿𝗶𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝗿𝗲̇𝗺𝗲̇𝗷𝗮𝗺𝘀 𝘂𝘇̌ 𝗻𝘂𝗼𝘀𝘁𝗮𝗯𝘂̨ 𝟮𝟬𝟮𝟲-𝘂̨𝗷𝘂̨ 𝗿𝗲𝗻𝗴𝗶𝗻𝗶̨!

Šiemet subūrėme daugiau nei 600 dalyvių ir daugiau nei 130 pranešėjų bei diskusijų dalyvių, kurie dalijosi įžvalgomis, patirtimi ir ieškojo sprendimų, kaip stiprinti verslą, didinti pramonės ir visos ekonomikos augimo potencialą bei kurti stiprią valstybę.

🎬 Kviečiame prisiminti forumo atmosferą šiame aftermovie.

O dar daugiau įspūdingiausių akimirkų rasite čia:
https://valstybe.news/foto-ld26

Iki pasimatymo 𝟮𝟬𝟮𝟳 𝗺. 𝗸𝗼𝘃𝗼 𝟮𝟰 𝗱., kai vyks jubiliejinis – dvidešimtasis – forumas, simbolizuosiantis ilgą kelią, kurį nuėjome kartu.

30/03/2026

𝗡𝘂𝗼𝘀̌𝗶𝗿𝗱𝘇̌𝗶𝗮𝗶 𝗱𝗲̇𝗸𝗼𝗷𝗮𝗺𝗲 „𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗼𝘀 𝗗𝗮𝘃𝗼𝘀𝗼“ 𝗳𝗼𝗿𝘂𝗺𝗼 𝗱𝗮𝗹𝘆𝘃𝗶𝗮𝗺𝘀, 𝗽𝗮𝗿𝘁𝗻𝗲𝗿𝗶𝗮𝗺𝘀 𝗶𝗿 𝗿𝗲̇𝗺𝗲̇𝗷𝗮𝗺𝘀 𝘂𝘇̌ 𝗻𝘂𝗼𝘀𝘁𝗮𝗯𝘂̨ 𝟮𝟬𝟮𝟲-𝘂̨𝗷𝘂̨ 𝗿𝗲𝗻𝗴𝗶𝗻𝗶̨!

Jūsų visų dėka šiemet pavyko suburti daugiau nei 600 dalyvių, per 130 pranešėjų ir diskutantų dalintis įžvalgomis, patirtimi, tartis, kaip galime stiprinti mūsų verslus, didinti pramonės ir visos ekonomikos augimo potencialą, kurti stiprią valstybę.

Neabejojame šios misijos svarba, nes grėsmės, pakilusios virš demokratinio pasaulio, niekur nedingo, todėl pastangos vienytis ir siekti pažangos, kuri mus stiprintų, yra kritiškai svarbios.

Šio tikslo sieksime ir ateityje. 𝟮𝟬𝟮𝟳 𝗺. 𝗸𝗼𝘃𝗼 𝟮𝟰 𝗱. 𝘃𝘆𝗸𝘀 𝗷𝘂𝗯𝗶𝗹𝗶𝗲𝗷𝗶𝗻𝗶𝘀 – 𝗱𝘃𝗶𝗱𝗲𝘀̌𝗶𝗺𝘁𝗮𝘀𝗶𝘀 – 𝗳𝗼𝗿𝘂𝗺𝗮𝘀, simbolizuosiantis ilgą kelią, kurį nužengėme kartu. Pradėjome nuo kovos už energetinę Lietuvos ir visos Europos Sąjungos nepriklausomybę bei technologinę pažangą, o šiandien vienijamės, kad modernizuotume ekonomiką, realizuotume lyderystę dirbtinio intelekto vystymo ir pritaikymo srityse bei kurtume didžiausią įmanomą atgrasymo galią turinčią gynybą. Kad kurtume ateitį, kurioje galėtume būti ramūs dėl savo verslų, o svarbiausia – dėl mūsų žmonių ir mūsų valstybių saugumo.

Tad kviečiame šio tikslo siekti kartu. Forumo organizatorių leidžiamo ekonomikos ir politikos žurnalo „Valstybė“ Pažangos numeryje pasistengsime ne tik perteikti svarbiausias „Lietuvos Davose“ skambėjusias įžvalgas, susijusias su verslo, pramonės, ekonomikos plėtra, bet ir tikslus, kurių turime siekti, jei norime, kad pažanga būtų tvari ir turėtų didžiausią teigiamą naudą Lietuvos, gretimų demokratijų ir visos Europos Sąjungos saugumui bei gerovei.

Vien identifikuoti tikslus ir juos aprašyti neužtenka, reikia vienytis ir drauge jų siekti. Tad dėkodami ir džiaugdamiesi 2026-ųjų „Lietuvos Davosu“ jau šiandien raginame visus pagalvoti, kaip galėtumėte ir norėtumėte prisidėti prie dvidešimtojo forumo, kad jo galia ir nauda mūsų valstybei ir saugiai demokratijų ateičiai būtų pati didžiausia.

Labai lauksime jūsų minčių, įžvalgų ir pasiūlymų el. p. [email protected].

Prie šio įrašo pateikiame tik dalį akimirkų iš forumo, o norint susidaryti geresnį įspūdį raginame peržvelgti nuotraukas forumo interneto svetainėje, kaip ir susipažinti su jo turiniu, jei neturėjote galimybės to padaryti anksčiau - https://rebrand.ly/tl88ubq

Dar kartą dėkojame visiems, kurių dėka galime kurti renginį, kurio tikslas – kurti šviesią, pažangią, saugią ateitį mūsų verslams ir valstybei.

Ačiū!

Eduardas Eigirdas
Almantas Gliožeris
„Lietuvos Davoso“ forumo organizatoriai

25/02/2026

𝐍𝐚𝐮𝐣𝐚𝐣𝐚𝐦𝐞 𝐦𝐞𝐭𝐢𝐧𝐢𝐚𝐦𝐞 ž𝐮𝐫𝐧𝐚𝐥𝐨 „𝐕𝐚𝐥𝐬𝐭𝐲𝐛ė“ 𝐧𝐮𝐦𝐞𝐫𝐲𝐣𝐞 stengiamės atsakyti į Lietuvos valstybei ir jos žmonėms svarbiausius klausimus. Kodėl taikos susitarimas su Rusija šiemet turėtų būti pasiektas, tačiau grėsmė, kad karas atsinaujins ir smogs Lietuvai, išliks? Kokios priežastys lems, kad taikos susitarimas, kuriam įtaką bus padaręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gali būti laikinas? Kodėl Europos Sąjungos ir ypač pasienyje su Rusija esančių valstybių politika ir lyderystė kuriant stiprias, vieningas demokratijas bus kritiškai svarbi stengiantis išvengti naujo karo?

Siekdami šio svarbiausio tikslo – skatinti pažangą, kuri kurtų saugią Lietuvos ateitį ir padėtų išvengti naujo karo, naujajame žurnalo numeryje pasistengėme atskleisti dabartinę situaciją Lietuvos valstybėje, kai aiškiai matyti milžiniškas lyderystės, skatinančios siekti saugiai Lietuvos ateičiai būtinos pažangos, trūkumas. Susidaro įspūdis, kad esantieji valdžioje visų pirma kovoja dėl didesnės įtakos, taip pat ir LRT, tačiau nesistengia vienyti Lietuvos piliečių siekti būtinos pažangos.

Opozicija ir dalis žiniasklaidos elito kartu su pilietiškai nusiteikusia visuomenės dalimi, jaunimu, kultūros ir kitų sričių atstovais stoja į kovą už laisvą žodį ir gina LRT, tačiau taip pat nesirūpina siekti pažangos, tarsi kitų svarbių klausimų Lietuvoje nebūtų – visos būtinos sisteminės, ekonominės, socialinės ir t. t. reformos būtų puikiai įgyvendintos ir būtų belikę kovoti tarpusavyje. Deja, taip nėra. Apie tai ir rašome šio numerio vedamajame „𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐞𝐥𝐢𝐭𝐚𝐬 𝐭𝐮𝐫𝐢 𝐬𝐮𝐬𝐢𝐯𝐢𝐞𝐧𝐲𝐭𝐢 𝐩𝐫𝐨𝐣𝐞𝐤𝐭𝐮𝐢 „𝐁𝐚𝐥𝐭𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐮𝐨𝐥𝐚“. 𝐏𝐚𝐝ė𝐤𝐢𝐦𝐞 𝐕. 𝐙𝐞𝐥𝐞𝐧𝐬𝐤𝐢𝐮𝐢 𝐤𝐮𝐫𝐭𝐢 𝐬𝐚𝐮𝐠𝐢ą 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐨𝐬 𝐚𝐭𝐞𝐢𝐭į“.

Jame įvardiname keletą sričių, kuriose vykstantys procesai akivaizdžiai demonstruoja, kad Lietuvos ekonomika vis dar funkcionuoja gerokai naudingiau stambiajam kapitalui, net ir sietinam su Rusija, o ne taip, kaip turėtų, jei siektume maksimalios naudos Lietuvos valstybei ir piliečių gerovei. Tai paaiškinti iš dalies bandome kapitalo grupių ir jas aptarnaujančių galių įtaka tiek politikai, tiek žiniasklaidai, tiek ir teisinei aplinkai. Nei ji, nei šių grupių interesai niekur nedingsta tik todėl, kad Ukrainoje vyksta kruvinas karas. Tad jei visi kiti tyli, šios įtakos grupės siekė, siekia ir sieks, kad ydingai veikiančios sistemos išliktų ir toliau padėtų Lietuvos ekonomikos generuojamą naudą koncentruoti jų kišenėse.

Vis dėlto tai nėra vienintelis veiksnys, trukdantis siekti būtinos pažangos. Lietuvos visuomenei ir elitui pakilti virš informacinio triukšmo ir vienytis pažangai trukdo ir globalūs procesai, tokie kaip, tikėtina, artėjanti taika su Rusija. Atrodo, kad dėl jos mes patiriame dvigubą globalių galių spaudimą – iš vienos pusės iškilti Rusijai draugiškesnėms jėgoms, kurios bus pasiruošusios realizuoti taikos susitarimus, iš kitos pusės – stiprėti opozicijai, kuri būtų įgali užtikrinti, kad jėgų, palankių taikai su Rusija, iškilimas nevirstų Lietuvos orbanizacija.

Tikėtina, kad kažką panašaus šiandien ir stebime Lietuvoje. Didelė dalis viešojo elito pasidalinusi į stovyklas ir kovoja, tačiau daugelis sistemų ir toliau funkcionuoja taip, kaip naudingiau ne valstybei, o stambiajam kapitalui. Taip yra todėl, kad dalis stambiojo kapitalo grupių tuo rūpinasi, o šviesusis, pažangiai mąstantis verslo ir kitų sričių elitas, kuris šiandien privalėtų iškilti, šviesti visuomenę ir telkti ją pažangai, prisiimti atsakomybės už valstybę nenori.

Taigi, turime paradoksalią situaciją: Lietuvoje sėkmingai ir itin sparčiai auga pažangių verslų ir turtingų verslininkų skaičius, tačiau ne įgalumas pasirūpinti savo valstybe. Elitas masiškai deklaruoja paramą Ukrainai, tapatinasi su partizanais ir vieni kitiems gieda ditirambus, bet kai tik reikia stoti į kovą su nenaudingai valstybei, bet naudingai NT magnatams, naftininkams ir Rusijai veikiančiomis sistemomis, nėra kam.

Manau, kad žurnale gana aiškiai pavyko atskleisti, kodėl Lietuvos ateitis gali būti itin grėsminga, kaip ir tai, kurių ydingų sistemų ignoravimas šią grėsmę didins. Deja, tik iš dalies sugebėjau atskleisti tikslus, kurių turėtume siekti, jei norime kurti maksimaliai stiprią ir vieningą valstybę, saugią mūsų Tėvynės ateitį. Norint pasiekti šį tikslą būtinas šviesiojo Lietuvos elito dvasinis pabudimas ir pastangos tokią valstybę kurti. Kas iš to, jei suvokimas, ką turime daryti, bus idealus, tačiau elitas bus neįgalus ko nors imtis? Taip mes saugios Lietuvos ateities vis tiek nesukursime!

Būtent dėl šios priežasties nuolat pabrėžiu, kad šiame Lietuvos valstybės egzistavimo etape gyvybiškai svarbus kiekvieno patrioto, intelektualo, inteligento įnašas į to bent jau teoriškai šviesesnio Lietuvos galingųjų, turtingųjų ir įtakingųjų elito dvasinį pabudimą. Svarbu suvokti, kad jei mes nekalbėsime apie tai, kodėl tokia lyderystė yra svarbi, jei nepaaiškinsime jos kritinės svarbos saugiai Lietuvos ateičiai, kodėl turtingieji, įtakingieji ir populiarieji, kurie visai neblogai gyvena ir dabartinės priešpriešos bei ydingų sistemų aplinkoje, turėtų vargti ir tokios lyderystės naštą prisiimti bei ją nešti?

Būtent todėl, gerbiamieji, prašau Jūsų šiuo įrašu ir naujojo žurnalo numerio pristatymu pasidalinti. Tai padės skleisti suvokimą, kad šiandien neužtenka priimti tik tuos sprendimus, kuriuos priimti mus skatina JAV ir Europos Sąjunga, o visą kitą laiką kovoti dėl valdžios ar savo asmeninės gerovės. Šiandien būtina pasirūpinti pažanga, vienybe, saugia Lietuvos ateitimi, net ir rizikuojant dalimi savo gerovės.

Būsiu labai dėkingas už Jūsų pagalbą – jos svarba, manau, nesunkiai galėsite įsitikinti perskaitę naująjį žurnalo „Valstybė“ numerį. Jame rekomenduoju perskaityti ir šiuos straipsnius, nes tikiu, kad jie verti Jūsų laiko ir dėmesio:

– straipsnį, parengtą bendradarbiaujant su banko ekspertais bei vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu, apie Lietuvos ekonomikos tendencijas ir perspektyvas;

– „Pasaulio metų žmogaus“ skilties straipsnį apie popiežių Leoną XIV ir platesnę Monikos Baltrušaitytės parengtą medžiagą apie naujojo popiežiaus vaikystę, jaunystę, vertybes ir iškilimą „Nuo Doltono kiemų iki Šv. Petro balkono: popiežiaus Leono XIV kelias į Romą“;

– žurnalo „Mokslo ir technologijų“ skilties redaktoriaus K'arolynaz Makrickas komentarą apie dirbtinio intelekto karštligę ir išskirtinę medžiagą apie robotų humanoidų erą, galinčią pakeisti ne tik pasaulio ekonomiką, nes Kinija šioje epochoje sieks lyderiauti, „2035-ųjų Rusijos kare pavojingiausi bus Kinijos robotai“;

– „Politikos“ skiltyje rekomenduojame perskaityti Nepriklausomybės Akto signataro Albino Januškos straipsnį „Lietuvos kelias į saugią ateitį – regioninė lyderystė“;

– „Finansų ir investicijų“ skilties tekstus, susijusius su NT. Visų pirma, „Poland Sotheby's International Realty“ vadovo ir „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturčio Paulius Gebrauskas straipsnį „Lietuvos NT rinka 2026-aisiais kais, bet sprogimo nebus“, taip pat „Profitus“ įkūrėjos ir vadovės Viktorija Čijunskytė įžvalgas apie galimybes investuoti pasinaudojus sutelktinio finansavimo galimybėmis, ir „Letsinvest“ valdybos pirmininko Vytenio Kindurio pateiktą informaciją apie tai, kad Vakarų verslas gerokai didesnę dalį laisvų lėšų įdarbina, o ganėtinai didelis skaičius Lietuvos verslo milijardų, užuot uždirbę 10 proc. siekiančią grąžą, guli sąskaitose ir uždirba mažiau nei metinė infliacija, tai yra nuvertėja;

– architektūros legendos Jano Gehlo, kuris viešėjo Lietuvoje ir perskaitė pranešimą praeitais metais vykusiame Vilnius GreenTech Forum, įžvalgas straipsnyje „Miestas žmonėms – toks, kuriame norisi pasenti ir nėra automobilių“. Šis straipsnis tikrai priverčia susimąstyti, nors reikia pripažinti, kad į dalį sunkiausių klausimų, kurie kamuoja mūsų miestus ir ypač sostinę, architektas nesiryžo atvirai atsakyti;

– „Kultūros“ skilties tekstą „Artūro Davainio kūryba: lietuviškas kryžius, atsidūręs popiežiaus rankose“ ir straipsnį apie įdomiausius 2026-ųjų meno pasaulio įvykius bei naujausių knygų pristatymą.
Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į porą tekstų, kurie man asocijuojasi su ta galia, kurią mes turime stengtis pažadinti to mūsų įtakingųjų, turtingųjų ir galingųjų elite, kokį šiandien Lietuvoje turime. Raginu perskaityti Monikos Baltrušaitytės straispnį „Adelės ir Lietuvos istorija: patriotizmo šaknys, kurių neišrovė sovietizacija, tremtis ir skaudžios netektys“, parengtą pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus motinos atsiminimus apie rezistencijos kovose žuvusius brolius, tremtį, sovietų imperiją ir nepalaužiamą dvasią, kurią atspindi ir jos 1991-ųjų sausio 13-ąją prie Seimo patirti sužeidimai.

Kitas tekstas skiltyje „Didvyriai“ pasakoja apie vienuolę, kuri aktyviai talkino pasipriešinimo sovietų valdžiai lyderiams – kunigams Juozui Zdebskiui ir Alfonsui Svarinskui – ir tapo žinoma kaip kryžių karų karė, kai sutelkusi būrį jaunų bendraminčių naktimis statydavo kryžius pakelėse ir istorinėse vietose. Saugumiečiai juos griovė, pjovė, naikino, o sesuo Regina su bendraminčiais juos vėl atstatydavo. Apie tai skaitykite straipsnyje „Sesuo Regina: gyvenimas be kompromisų ir kryžių karai su kagėbistais“.

Nuoširdžiai tikiu, kad pasaulyje, kurį įtakingieji dažniausiai dalinasi ne tiesos, o galios pagrindu, mums Lietuvoje, kuri vis dar yra daug labiau valdoma skaldymo ir priešpriešos, o ne švietimo ir vienijimo pažangai, yra gyvybiškai svarbus tiek suvokimas, kokių tikslų turime siekti, tiek ir mūsų visų pastangos skatinant vertybinės elito lyderystės iškilimą. Priešingu atveju rizikuojame, kad kitą dešimtmetį galingieji dalinsis mūsų valstybę.

Iš visos širdies mums visiems linkiu, kad 2026-ieji būtų ne tik priešpriešos, bet ir Lietuvos elito vertybinės lyderystės iškilimo metai. To siekiame naujuoju žurnalo „Valstybė“ numeriu, to sieksime ir artėjančiame „Lietuvos Davoso“ forume, kuriame kviesime elitą, ypač verslo, pramonės, startuolių lyderius, ne pasyviai laukti, kol kažkas kitas pasirūpins mūsų valstybės saugia ateitimi, o vienytis ir ją kurti šiandien. Būsiu labai dėkingas, jei šiomis įžvalgomis pasidalinsite, o kas galite – ir jei vienu ar kitu būdu mūsų misiją siekti tokios lyderystės iškilimo paremsite. Nuorodas pridedu.

Ačiū visiems, kurie savo darbais stiprinate valstybę ir sąžiningai atliekate savo darbus bei rūpinatės Jus supančiais žmonėmis. Dėkojame ir tiems, kurie padedate ar padėsite mums atlikti mūsų darbus.

Pagarbiai –
Eduardas Eigirdas
Žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktorius
„Lietuvos Davoso“ forumo ir Vilnius GreenTech Forum iniciatorius
VšĮ Demokratijos plėtros fondo steigėjas

Elektroninę žurnalo versiją galite įsigyti ir perskaityti https://www.valstybe.eu

Įsigyti kvietimus į „Lietuvos Davoso“ forumą galite https://www.ekonomikoskonferencija.lt

Paremti mūsų misiją galite:

pasinaudodami rėmimo platforma https://contribee.com/valstybe;
skirdami paramą tiesiogiai: VšĮ Demokratijos plėtros fondas, a. s. LT307044060005186148 („Paskirties“ langelyje įrašykite „Projektui „Baltijos uola“);

skirdami 1,2 % GPM paramos.
Paramos gavėjo VšĮ Demokratijos plėtros fondas identifikacinis numeris (kodas) – 300125156

Žurnalas VALSTYBĖ: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos skirtas aktyviems visuomenės nariams, veikiantiems versle, politikoje, kultūriniame gyvenime ir suvokiantiems, kad jų verslo bei kūrybos sėkmė priklauso nuo valstybės vystymosi.

17/01/2026

Sveiki, gerbiami Lietuvos žmonės!

Kreipiuosi į Jus, nes mane neramina dalis Lietuvoje stebimų procesų. Manau, kad jie turėtų neraminti – o gal net ir gąsdinti – ir Jus. Kalbu apie tai, kad 2025 m. iš solidžių Vakarų politikos lyderių, ekspertų, net generolų lūpų skambėjo įspėjimai, kad Lietuva yra labiausiai tikėtinas kito Rusijos karo taikinys, ir raginimai mums ruoštis. Ši grėsmė turėjo suvienyti Lietuvos elitą ir paskatinti vykdyti tokią politiką, kuri kurtų didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikos ir pramonės bei piliečių gerovės augimui, kad būtų sukurtas tvirtas pamatas ne tik ilgalaikiam gynybos finansavimui, bet ir Lietuvos piliečių vienybei. Deja nieko panašaus nematėme 2025 m., nematome ir žengdami į 2026-uosius. Lietuvos elitas elgiasi taip, tarsi visi svarbiausi darbai jau būtų padaryti ir dabar beliko kovoti dėl valdžios, įtakos, valstybės užsakymų ir LRT.

Deja, taip nėra. Toliau pateiksiu keletą taisytinų situacijų pavyzdžių. Labai tikiuosi, kad rasite laiko perskaityti, įsigilinti, o jei pritariate šioms mintims, prašau jomis pasidalinti.

𝐒𝐭𝐚𝐭𝐨𝐦𝐞 𝐫ū𝐦𝐮𝐬, 𝐧𝐨𝐫𝐬 𝐭𝐮𝐫ė𝐭𝐮𝐦𝐞 𝐢𝐧𝐯𝐞𝐬𝐭𝐮𝐨𝐭𝐢 į 𝐢𝐥𝐠𝐚𝐥𝐚𝐢𝐤𝐢𝐨 𝐞𝐤𝐨𝐧𝐨𝐦𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐚𝐮𝐠𝐢𝐦𝐨 𝐩𝐚𝐦𝐚𝐭𝐮𝐬. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį į, mano nuomone, visiškai netoleruotiną faktą, kad pastaraisiais metais milžiniškas lėšas investuojame ne į infrastruktūrą, kuri didintų gynybinį ir ekonomikos augimo potencialą, o į rūmus. Taip – rūmus: sporto, kultūros, koncertų, nacionalinį ir daugybę kitų stadionų tiek Vilniuje ir Kaune, tiek ir kituose miestuose. Nors tebevyksta Rusijos karas Ukrainoje ir visi mus įspėja, kad galime būti kitas taikinys, mes ryžtingai investuojame į prabangą. Kodėl? Atsakymas labai paprastas: tai bene lengviausias, o politikams – itin parankus būdas panaudoti Lietuvos biudžeto ir ES pinigus. Pastatai rūmus – verslas užsidirba, o politikas, jei yra sąžiningas, rinkėjams gali pasigirti kažką pastatęs, o jei nelabai sąžiningas – gali užsidirbti pradinį įnašą savo asmeniniams rūmams. Taigi, būtina stengtis atkreipti Lietuvos politikų ir viso elito dėmesį, kad 2026 m. rūmų statyboms reikia skelbti moratoriumą ir finansus nukreipti į tas sritis, į kurias investavus ir mes patys, ir užsienio investuotojai matytų, kad rūpinamės Lietuvos saugumu ir investiciniu patrauklumu, o ne lėbaujame gresiančio karo fone.

𝐏𝐮č𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐍𝐓 𝐛𝐮𝐫𝐛𝐮𝐥ą, 𝐧𝐨𝐫𝐬 𝐭𝐮𝐫ė𝐭𝐮𝐦𝐞 𝐫ū𝐩𝐢𝐧𝐭𝐢𝐬 𝐣𝐚𝐮𝐧𝐨𝐦𝐢𝐬 š𝐞𝐢𝐦𝐨𝐦𝐢𝐬 𝐢𝐫 𝐩𝐫𝐨𝐟𝐞𝐬𝐢𝐨𝐧𝐚𝐥𝐚𝐢𝐬. Masinės rūmų statybos vajus, be jokios abejonės, turi didelę įtaką NT kainoms, nes brangina statybą. Prie to prisideda ir būtinos statybos: karinių miestelių, poligono ir kitų karinių objektų. Tarsi to būtų negana, pastaraisiais metais Lietuvos politikų priimti papildomi sprendimai taip pat prisideda prie NT kainų augimo: tiek NT mokesčio turtingiausiems sumažinimas, tiek leidimas išsiimti antroje pensijos pakopoje sukauptus pinigus. Būtų buvę daug logiškiau leisti tai daryti per ekonomikos ir NT rinkos nuosmukį, o ne jai kaistant.

Be jokios abejonės, tai turi pagrindo džiuginti ir taip gerove nesiskundžiančius NT magnatus bei įtakingiausius Lietuvos oligarchus, tačiau ne jaunimą – mūsų šalies ekonomikos ateitį – ir ne sunkiau gyvenančius Lietuvos žmones. Kodėl? Nes visų pirma sunkiau įperkamas būstas didžiausia našta užgula jaunas šeimas ir jaunus profesionalus. Pirkdami naują būstą egzistuojančios rinkos sąlygomis jie tarsi sumoka duoklę stambiajam kapitalui. O tai, kokią riziką tokia NT rinka kelia skurdžiau gyvenantiems žmonėms, geriausiai priminti gali 2008-ųjų krizė: daugelyje valstybių ji buvo gana lengva, bet ne Lietuvoje, nes čia ją palydėjo dar ir NT burbulo sprogimas. Visa tai suvokiant, manau, turėtų būti labai neramu matant, kad Lietuvos elitas, pataikaudamas stambiojo kapitalo godumui, gali subrandinti dar vieną NT burbulą, ir šis sprogs būtent tada, kai augs Rusijos keliama grėsmė. Tai keltų pavojų ne tik piliečių gerovei, bet ir Lietuvos valstybės saugumui.

𝐌𝐨𝐤𝐞𝐬č𝐢ų 𝐬𝐢𝐬𝐭𝐞𝐦𝐚 𝐯𝐢𝐬 𝐝𝐚𝐫 𝐫𝐞𝐦𝐢𝐚 𝐭𝐮š𝐭𝐲𝐛ę, 𝐧𝐨𝐫𝐬 𝐭𝐮𝐫ė𝐭ų 𝐫𝐞𝐦𝐭𝐢 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐲𝐛ę. Jau paminėjau faktą, kad koreguojant mokesčius buvo sumažintas NT mokestis turtingiausiems piliečiams. Jį iš tiesų reikėjo mažinti, bet tikrai ne tiek. Juk daugelyje valstybių NT mokestis atlieka tiek pajamų surinkimo (dažniausiai į miestų biudžetus), tiek ir didesnio socialinio teisingumo užduotis, padeda turtingiesiems labiau prisidėti prie valstybės stiprinimo ir visuomenės solidarumo. Beje, pažangiose valstybėse to siekiama ir apmokestinant prabangius automobilius. Apie tai jau esu rašęs daug kartų.

Čia tik priminsiu, kad Danijoje prabangiausi automobiliai apmokestinami iki 150 proc. jų vertės siekiančiu mokesčiu, o Lietuvoje, net ir deklaruojant rūpinimąsi gynybos finansavimu bei teisingesne mokesčių sistema ir saugia valstybės ateitimi, prabangos mokestis, taikomas itin brangiems automobiliams, išliko lygus nuliui. Manau, kad dėl to nukenčia ne tik biudžeto pajamos, bet ir teisingumo bei vienybės jausmas visuomenėje. Tikėtis, kad žmonės bus vieningi, o ne pikti, matydami, kad jiems numetami papildomi eurai, o tuo metu Lietuvoje ant kiekvieno kampo dygsta rūmai, milijonieriai maudosi prabangoje ir nemato jokio poreikio už ją papildomai susimokėti, nes visam Lietuvos elitui tai tinka, būtų tikrai labai naivu. Kad vaizdelis būtų dar pilnesnis, svarbu paminėti ir tai, kad praeitais metais progresiniai mokesčiai buvo padidinti ne turtingiausiems, o vidutiniam sluoksniui, taigi iš esmės tiems profesionalams, nuo kurių priklauso visų pažangių piliečių gerove besidžiaugiančių valstybių ekonominė galia.

𝐍𝐞 𝐝𝐢𝐞𝐠𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐯𝐢𝐬𝐮𝐨𝐭𝐢𝐧ė𝐬 𝐠𝐲𝐧𝐲𝐛𝐨𝐬 𝐦𝐨𝐝𝐞𝐥į, 𝐨 𝐫𝐮𝐨š𝐢𝐚𝐦ė𝐬 𝐚𝐮𝐤𝐨𝐭𝐢 𝐣𝐚𝐮𝐧𝐢𝐦ą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, net spaudžiamas įtakingų JAV ir ES politikų, nesutiko į frontą siųsti jaunesnių nei 25 metai jaunuolių, o Lietuva, kuriai, kaip prognozuojama, didžiausia grėsmė kils po šešerių metų, vis dar nesugeba įgyvendinti visuotinės gynybos modelio, tad apsiriboja daliniais sprendimais ir didina šauktinių skaičių. Jei iš tiesų Lietuvai po šešerių metų grės karas, mes jam visų pirma paruošime būtent jaunuolius nuo 18 iki 25 metų. Taigi elgsimės atvirkščiai nei Ukraina, kuri saugo savo jaunimą ir vadina jį savo valstybės ateitimi. O mes jaunimui numauname kelnes, kai jis perka būstą, jei studijuoja, įgyją daug žinių ir pradeda daugiau uždirbti, numauname dar ir apatinius per didesnius progresinius mokesčius, tačiau vadovaujami mūsų elito esame labai dosnūs – suteikiame jaunimui galimybę pirmosiose gretose mirti už Tėvynę.

Beje, pirmą kartą apie būtinybę Lietuvoje įgyvendinti visuotinės gynybos modelį rašiau prieš daugiau nei 30 metų. Tokios vizijos realizavimo būtinybe neabejoju ir šiandien. Esu įsitikinęs, kad užtikrindami būtiną masiškumą, sukurdami maksimaliai patogią, tačiau kokybiškai visuomenę į gynybą įtraukiančią sistemą, o pagrindinį branduolį formuodami iš profesionalių karinių pajėgų, apginkluotų pažangiausia Vakarų ginkluote, galėtume būti daug ramesni dėl to, kad atlaikysime pirmą smūgį, sulauksime sąjungininkų ir apginsime valstybę. Manau, kad ir šiandien turėtume siekti įgyvendinti visuotinės gynybos modelį, o ne susitaikyti su politikų nenoru užsiimti varginančiais darbais kažką kuriant, įtikinėjant piliečius dalyvauti, mažinant statomų rūmų gausą ir pinigus skiriant visuotinės gynybos modeliui.

𝐕𝐢𝐞𝐭𝐨𝐣 𝐠𝐞𝐫𝐨𝐯ė𝐬 𝐝𝐢𝐝𝐢𝐧𝐢𝐦𝐨 𝐢𝐫 𝐭𝐚𝐫š𝐨𝐬 𝐦𝐚ž𝐢𝐧𝐢𝐦𝐨 – 𝐬𝐩ū𝐬𝐭𝐲𝐬 𝐢𝐫 𝐦𝐢𝐥𝐢𝐣𝐚𝐫𝐝𝐢𝐧ė 𝐝𝐮𝐨𝐤𝐥ė 𝐧𝐚𝐟𝐭𝐨𝐬 𝐛𝐞𝐢 𝐕𝐥𝐚𝐝𝐢𝐦𝐢𝐫𝐨 𝐏𝐮𝐭𝐢𝐧𝐨 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐮𝐥𝐢𝐮𝐢. Lietuva turi išskirtinę galimybę didinti savo ekonomikos augimo potencialą – tam tereikia sujungti daugiau nei 60 proc. visos valstybės BVP generuojančius Vilniaus ir Kauno regionus kokybiška susisiekimo jungtimi. Taip būtų sujungtos abiejų miestų darbo rinkos, padidintas abiejų miestų investicinis patrauklumas ir augimo potencialas, sumažintos spūstys, tarša ir naftos produktų vartojimas. Tam būtina spartinti „Rail Baltica“ traukinio jungties tarp Vilniaus ir Kauno projekto įgyvendinimą, Vilniuje ir Kaune nutiesti bent po vieną modernią metro ir tramvajaus liniją, kad „Rail Baltica“ būtų sujungta su miestų centrais ir pagrindiniais rajonais, kuriuose numatoma sparčiausia plėtra.

Kad tai nebūtų joks stebuklas, priminsiu, kad Taline jau veikia ir toliau plėtojamos penkios tramvajaus linijos, Lenkijoje vystoma trečia metro linija, o iki 2050-ųjų numatoma, kad 17-a iš 18-os Lenkijos sostinės rajonų bus sujungti metro linijomis, o vienas – modernaus tramvajaus. Deja, Lietuvoje Vilniaus ir Kauno sujungimo modernia susisiekimo infrastruktūra projektas yra nuosekliai žlugdomas. Viena priežasčių gali būti susijusi su galimybe, kad įtakingos jėgos nenori tramvajaus ir ypač metro, nes nori, kad miestų NT rinka vystytųsi ten, kur galingiausi NT magnatai turi sklypus, o ne palei naujas susisiekimo linijas. Antroji priežastis – kad politikams, taip pat ir centrinės valdžios, daug labiau norisi statyti rūmus.

Taigi, tuo metu, kai mums reikia stiprinti valstybę, kartojama 25 metų senumo istorija. Kadaise iš visų jėgų kovojau, kad Lietuva savo pinigus nukreiptų į „Gazpromo“ dujų šilumos ūkyje vartojimo mažinimą, kad investuotų į biokuro naudojimui būtiną infrastruktūrą ir įrangą. Deja, ir tais metais laimėjo norintieji investuoti į Valdovų rūmus. Tad per dešimtmetį Lietuva ir mūsų žmonės už dujas Rusijai sumokėjo tiek, kiek būtų užtekę dešimčiai rūmų. Šiandien ir vėl investuojame į rūmus, nors kurdami susisiekimo infrastruktūrą tarp miestų, kurie generuoja didžiąją dalį Lietuvos ekonomikos augimo ir pajamų, kuriomis vėliau finansuojame medicinos, švietimo darbuotojų, policininkų, valstybės tarnautojų, karių ir t. t. algas bei pensijas, galėtume smarkiai padidinti tiek abiejų miestų ekonomikos augimo, tiek ir visos Lietuvos žmonių gerovę. Deja, kol kas didiname spūstis, jau kenkiančias pagrindiniam Lietuvos ekonomikos ir piliečių gerovės varikliui – Vilniui. Be jokių abejonių, tai džiugina naftininkus, nes naftos produktų vartojimas spūstyse tik auga. O labiausiai džiugina V. Putiną, nes spūstyse miršta didelė dalis Lietuvos ekonomikos potencialo ir žmonių gerovės.

𝐕𝐢𝐞𝐭𝐨𝐣 𝐞𝐧𝐞𝐫𝐠𝐞𝐭𝐢𝐧ė𝐬 𝐠𝐞𝐫𝐨𝐯ė𝐬 – 𝐧𝐚𝐮𝐣𝐚 𝐥𝐞𝐬𝐲𝐤𝐥ė𝐥ė 𝐞𝐥𝐢𝐭𝐮𝐢 𝐢𝐫 𝐀𝐬𝐭𝐫𝐚𝐯𝐨 𝐦𝐨𝐧𝐬𝐭𝐫𝐨 𝐬𝐮𝐠𝐫įž𝐢𝐦𝐚𝐬. Siekdami energetinės nepriklausomybės tikrai įveikėme ilgą ir sunkų kelią. Dabar liko jį sėkmingai užbaigti, realizuojant sprendimų visumą, kuri leistų siekti, kad energetinė nepriklausomybė taptų ir energetine gerove. Jos siekti galima stengiantis, kad energetikos plėtra suformuotų palankias kainas pramonės plėtrai. Taip energetikos plėtra ir dėl jos augantis darbo vietų skaičius taptų galia, didinančia darbo vietas pramonėje, o tai dar labiau prisidėtų prie valstybės ekonominės galios bei finansinio pajėgumo augimo.

Deja, šis paskutinis proveržio etapas labai sunkus. Ir ne tik dėl investicijų bei papildomų sprendimų poreikio, bet ir dėl godumo. Tolesnė sparti energetikos plėtra būtų naudinga pramonės plėtrai, nes leistų sukurti patrauklesnių kainų rinką, tačiau ji nėra naudinga verslams ir jų sąjungininkams, kurie iš savo investicijų energetikoje nori užsidirbti didesnius pelnus. Tad, grįžtant prie klausimo apie rūmus, galima kelti versiją, kad į juos taip gausiai politikai investuoja ir tam, kad kuo mažiau liktų būtinos infrastruktūros, jungiančios Vilnių ir Kauną, bei energetinės infrastruktūros, kuri padėtų kurti energetinę gerovę, vystymui.

Taip apsaugoma dalies NT rinkos galingųjų ir energetikos verslus valdančio kapitalo bei naftininkų gerovė. Žvelgiant iš geopolitinių perspektyvų, toks scenarijus yra labai pavojingas, nes gali vėl reanimuoti Astravo monstro šešėlį. Žinoma, tikiu, kad taika Ukrainoje nebus pasiekta į slaptus susitarimus įtraukus ir Astravo elektrinės prijungimą prie Lietuvos. Vis dėlto galime neabejoti, kad jei elektros kainos Lietuvoje nebus patrauklesnės nei pas kaimynus, populistų spaudimas piliečiams, mėginant įteigti, kad Astravo gerovė yra reali ir ranka pasiekiama, bus reanimuotas, o tai darys destruktyvią įtaką mūsų visuomenei, rinkimams, demokratijai ir valstybei.

𝐕𝐢𝐞𝐭𝐨𝐣 𝐞𝐤𝐨𝐧𝐨𝐦𝐢𝐧𝐢𝐨 š𝐯𝐢𝐞𝐭𝐢𝐦𝐨 – 𝐧𝐞𝐬𝐢𝐛𝐚𝐢𝐠𝐢𝐚𝐧č𝐢𝐨𝐬 𝐞𝐠𝐨𝐢𝐳𝐦𝐨 𝐢𝐫 𝐧𝐞𝐚𝐩𝐲𝐤𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬 𝐩𝐚𝐦𝐨𝐤𝐨𝐬. Pagrindinė pažangiausias valstybes, kurių visuomenės remia savo šalį, vienijanti galia yra visuomenės ekonominis raštingumas, mat tai skatina piliečius remti būtiną pažangą, nepasiduoti melagingoms, destrukcinėms įtakoms ir į valdžią rinkti politikus, kurie visų pirma atstovauja valstybės ir piliečių, o ne galingųjų kapitalo grupių interesus. Deja, net Rusijos karas Ukrainoje nepaskatino Lietuvos elito ir žiniasklaidos rūpintis visuomenės ekonominiu švietimu.

Tiesa, turime nemažai iniciatyvų, net forumų, kuriuose rūpinamasi piliečių finansiniu raštingumu, ir tai, be jokios abejonės, yra naudinga, tačiau piliečiai nėra informuojami ir nuolat edukuojami apie valstybės ekonomikai, ilgalaikei jos bei piliečių gerovei naudingus sprendimus: kaip turi funkcionuoti mokesčių sistema; kokią naudą gali teikti susisiekimo ar energetinės infrastruktūros vystymas ir t. t. O orientavimasis tik į asmeninius finansus didina egoizmą ir asmeninės gerovės siekį. Nedidina, o tam tikrais atvejais net gali mažinti visuomenės galimybes palaikyti sprendimus, kurie padėtų kurti pažangesnę ir stipresnę valstybę. Taigi, visuomenei nesigaudant, kokių sprendimų visuma gali užtikrinti ilgalaikę gerovę ir saugumą, paliekamos plačiai atvertos durys populizmui, gąsdinimams, baimės ir neapykantos sklaidai.

Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl priešprieša Lietuvoje klesti, kaip, beje, ir rūmų statybų bei biudžeto įsisavinimo kultūra, o būtina pažanga, kuri leistų kurti saugią ateitį mūsų žmonėms ir valstybei, stringa arba apskritai yra ignoruojama. Blogiausia, kad tokioje informacinėje aplinkoje paskatinti piliečius spausti elitą ir siekti pažangos tampa misija neįmanoma. Piliečiai susivienija tik gąsdinami, kad valdžia ne tik įsisavina, bet ir vagia, tačiau neturi galimybės suvokti, kad nerealizuota valstybėje pažanga jiems ir Lietuvai padaro gerokai didesnių nuostolių. Būtent todėl valdžios keičiasi, o didelė dalis pažangos, būtinos siekiant kurti stiprią, klestinčią ir saugią Lietuvą, taip ir lieka nerealizuota.

Tai – tik dalis pastabų apie sisteminius, infrastruktūrinius ir vertybinius Lietuvos politikos bei elito elgsenos pokyčius, kurie mane neramina. Detaliau apie tai, ką turime daryti, kad sukurtume stiprią valstybę, kuriai negrės Rusijos invazija, rašysiu metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje, kuris pasirodys iki Vasario 16-osios, straipsnyje „Baltijos uola, kurią galime sukurti“.

Jei perskaitėte šias mano pastabas, tikriausiai Jums turėjo kilti klausimas, kodėl apie tai nekalba kiti. Tikrai negaliu atsakyti už visus, tačiau šiandien svarbiausia apsispręsti, ar ir mes nekalbėsime. Ar matydami sistemines problemas jas kelsime, neleisime jų ignoruoti ir statyti valstybės ateitį ant kreivų pamatų?

Patikėkite, po visų kovų su gazpromais, interrao, prokremliškais ir vietiniais oligarchais tikrai neturiu jokio noro stoti į dar vieną kovą, tačiau suvokiu, kad ignoruodami šiame komentare išsakytas įžvalgas, nesistengdami siekti būtinos pažangos, saugios ir klestinčios valstybės nesukursime. Tad stengsiuosi, kad svarbiausi tikslai, pokyčiai, taip pat ir vertybiniai, nepaskęstų dažnai sąmoningai kuriamame informaciniame triukšme, rūmų statytojų godume ir piliečių skaldytojų bei valdytojų polėkyje.

Prašau Jūsų paremti mane šiame kelyje. Turime šviesti visuomenę apie valstybės ekonominei pažangai ir jų pačių gerovei būtinų sprendimų naudą, turime skatinti elitą, ypač verslo, atsiplėšti nuo savo gerovės ir bent trumpam, bent tuo metu, kai grėsmė artinasi virš mūsų Tėvynės, nuoširdžiai pasirūpinti jos stiprinimu ir piliečių vienijimu. Prašau Jūsų padėti kurti aplinką, kurioje elitas, kad ir kokį jį mes turime, negalėtų ignoruoti pažangos ar lengva ranka ją pakeisti modifikuota, naudinga ne valstybei, o visuomenės valdymui ir geresniam valstybės ekonominio potencialo įsisavinimui.

Šių tikslų sieksiu tiek tokiais komentarais kaip šis, tiek žurnale „Valstybė“, tiek tikslingai formuodamas mūsų organizuojamo „Lietuvos Davoso“ forumo temas ir jas pristatydamas visuomenei bei elitui, kad svarbiausi mūsų žmonėms ir valstybei naudingi pokyčiai būtų matomi ir juos būtų sunku ignoruoti.

Norėčiau daryti ir daugiau, bet šioje realybėje, kai vieni kovoja dėl valdžios ir nelabai rūpinasi pažanga, kiti kovoja už laisvą žodį ir taip pat nelabai turi laiko rūpintis būtina pažanga, kai dalis verslo elito arba stengiasi su politikais įsisavinti Lietuvos ekonominį potencialą, arba apsimeta dvasiškai mirusiais – bando išlaukti, kuo viskas JAV, Ukrainoje, Lietuvoje, net Grenlandijoje pasibaigs, patikėkite – be Jūsų paramos daryti ir minimumą gali būti labai sunku.

Tad prašyčiau pasidalinti šiuo komentaru ir padėti kitiems suvokti, kad šiandien turime ne tik tarpusavyje kovoti, bet ir siekti identifikuoti bei keisti ydingai veikiančias sistemas tokiomis, kurios mus stiprins.

Jei galite ne tik pasidalinti šiuo komentaru, bet ir prisidėti prie mūsų veiklos finansiškai, galite mus paremti per „Contribee“ (visus per šią platformą surinktus pinigus skiriame Lietuvai kylantiems iššūkiams viešinti) arba paremti mūsų organizaciją – VšĮ Demokratijos plėtros fondą (šiuos pinigus panaudosime žurnalo leidybai ir forumams organizuoti). Na, o verslo lyderius, kurie sutinka, kad būtina veikti, kviečiu bendradarbiauti – dalyvauti artėjančiame „Lietuvos Davoso“ forume. Nuorodas ir informaciją apie rėmimą pridedu.

Dėkoju visiems, kuriems rūpi Lietuvos valstybė, visiems, kurie suvokia, kad jei artimiausiais metais nekovosime už būtiną pažangą, kitą dešimtmetį galime netekti ne tik laisvo žodžio, bet ir laisvės, ir mūsų valstybės. Tad verta nepasiduoti ir kovoti, o su Jūsų parama mes galime nugalėti.

Eduardas Eigirdas
Žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas
„Lietuvos Davoso“ forumo iniciatorius
VšĮ Demokratijos plėtros fondo steigėjas

„Lietuvos Davosas“ – https://www.ekonomikoskonferencija.lt
Parama sklaidai – https://contribee.com/valstybe
VšĮ Demokratijos plėtros fondas LT307044060005186148