01/06/2026
DVARO ŽYDŲ PĖDSAKŲ KAUNE BEIEŠKANT - ISTORIJA #5 APIE FRENKELIO VALDYTĄ KAUNO AUTOBUSŲ VERSLĄ. Kaip rašėme ankstesniame įraše, praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Volfas Frenkelis kartu su partneriais Kaune valdė arklinį tramvajų, o jį likvidavus – įgijo teisę vežioti keleivius autobusais.
Pasirodo šiame Frenkelio versle nebuvo išvengta skandalų..
Verslininkai reikalavo konduktorių ir vežėjų įnešti tam tikros sumos užstatą, kad gautų tarnybą, nors tokia sąlyga imti užstatus iš tarnautojų tikrai nebuvo numatyta pagal miesto valdybos duotą leidimą vežioti keleivius autobusais.. Dalis autobusų darbuotojų buvo likę dar nuo konkės laikų. 1932-02-02 Lietuvos šoferių ir auto tarnautojų sąjunga pranešė kriminalinei policijai, kad Kauno autobusų savininkai Volfas Frenkelis ir Simonas Švarcas ima iš savo tarnautojų – autobusų konduktorių – piniginius užstatus, kurių negarantuoja, o išduoda menkos vertė vekselius arba paprastus skolos raštelius. Atleisdami konduktorius iš darbo jie užstatų negrąžina ir tik retkarčiais išmoka 5-20 litų. Toks neleistinas pinigų išviliojmas priveda tarnautojus ir jų šeimas prie skurdo ir vargo.
Šiuo pagrindu Kauno apygardos teisme 1932 m. spalį buvo užvesta baudžiamoji byla, kurioje net 34 šoferiai kaltino verslininkus nuo 200 iki 3000 litų siekiančių sumų išviliojimu. Nors pagal miesto valdybos duotą leidimą vežioti keleivius autobusais tokia sąlyga, kad iš tarnautojų ir konduktorių jie galėtų imti užstatus nebuvo numatyta, tačiau Frenkelis ir Švarcas nustatė tokią tvarką, jog norėdami gauti tarnybą šoferiai turėdavo įnešti nemažos sumos užstatus, siekiančius ir 700-2000 litų. Teisme liudytojai teigė, jog šoferių buvo priimama netgi daugiau nei jų reikėdavo, nes iš naujo tarnautojo vėl buvo galima išreikalauti užstato. Maža to, darbo dienų skaičius taip pat buvo nustatomas toks, kokio dydžio užstatas buvo įneštas – jei mažos sumos, tada ir darbo dienų buvo suteikiama vos 2-4 dienas per savaitę. Nežiūrint į tai, kad darbo visiems darbuotojams neužtekdavo, autobusų savininkai tęsė priėmimus naujų konduktorių su dideliais užstatais.
Darbuotojai kaltino darbdavius, kad atleidus iš darbo šie užstatai nebuvo jiems grąžinti. Užstatų sumai savininkai išduodavo neterminuotus vekselius, žadėdami už juos mokėti palūkanas. Žinoma žadėtų nuošimčių Švarcas ir Frenkelis darbuotojams nemokėjo, o skolos pagal vekselius ar skolos raštelius taip pat nepadengė..
Kai tarnautojai skųsdavosi, kad jiems neduodama darbo – važiuoti, Frenkelis atsakydavo: „Palauk truputį, nupirksime gaidį ir galėsi važiuoti!“.
1929 metais Frenkelis ir Švarcas Kaune turėjo 8 autobusus, 1930 m. – 13 autobusų, 1931 metais iš 12-kos autobusų kursavo tik 6, nes kiti buvo sulūžę, o 1932 m. kursavo 7 autobusai.
Nepaisant nesąžiningos veiklos dėl užstatų priimant į darbą, 1932 m. gruodį Frenkelis ir Švarcas sugalvojo dar vieną būdą kaip gauti pinigų iš konduktorių ir šoferių. Verslininkai pasiūlė darbuotojams savais pinigais išpirkti autobusams numerius iš miesto valdybos (tai kainavo apie 600-800 litų), nes tik tokiu atveju jiems esą bus suteiktos pakankamas darbo dienų skaičius. Priešingu atveju jiems būtų tekę dirbti tik dvi dienas per savaitę.
Iš viso šiais būdais buvo išviliota 45’385 litų suma, o nukentėjusiaisiais pripažinti 35 asmenys. Teismo posėdis įvyko 1932-12-12, dalyvaujant abiems kaltinamiesiems, kurie į teismo salę buvo įvesti laisvi. Patraukti kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje Volfas Frenkelis (45 metų amžiaus) ir Simonas Švarcas (38 metų amžiaus) neprisipažino kaltais. Volfas Frenkelis pateikė Centralinio žydų banko garantiją 40’000 litų sumai, kurią teismas pripažino kaip tinkama kardomąja priemone.
Teismas nusprendė abu kaltinamuosius pripažinti kaltais ir nubausti po vienerius metus ir šešis mėnesius sunkiųjų darbų kalėjimo! Taip pat patenkinti civilius ieškinius ir priteisti skolas.
Žinoma, Švarcas ir Frenkelis 1933-01-13 pateikė apeliacinį skundą Vyriausiajama tribunolui Kauno apygardos teisme, teigdami, kad byloje nėra objektyvinių davinių bei nebuvę pakviesti svarbūs liudytojai, kurie būtų galėję visapusiškai nušviesti byloje minimus piniginius santykius tarp darbdavių ir tarnautojų. Apeliaciniame skunde Frenkelis ir Švarcas pažymi, jog miestas 1932-04-22 yra perdavęs keleivių vežimo autobusais koncesiją Amerikos Lietuvių Akcinei bendrovei, pagal kurią ši įpareigota patenkinti visas buvusių tarnautojų pretenzijas.
Taigi, didelio rezonanso visuomenėje sulaukusi byla buvo išspręsta taip, jog naujieji koncesininkai Amerikos Lietuvių Akcinė bendrovė pasižadėjo išmokėti buvusiems Frenkelio iš Švarco autobusų linijų tarnautojams ir užstatus, ir nesumokėtas algas. Taip Vyriausiasis tribunolas verslininkus išteisino!
Štai tokia spalvinga dvarininko įpėdinio Volfo Frenkelio verslo istorija Kaune!
Daugiau dvarininkų istorijų išgirsite ekskursijoje dvare kartu su Ekskursijos Kaune / Paragaukistorijos.lt Bilietų nuoroda: https://tickets.paysera.com/lt/event/viesnage-istoriniame-xix-a-zydu-dauksiagires-dvare-06-14
