13/04/2026
Kartais gyvenime ateina momentas, kai širdis dar nori kovoti… bet realybė tyliai pasako – gana!
Šiandien rašau su labai skaudančia širdimi, akimis pilnom ašarų ir dideliu liūdesiu!
„Sandrija“ man niekada nebuvo tik parduotuvė. Tai buvo mano pirmoji „dukrytė“… mano kūrinys, mano kasdienybė, dalis manęs. Beveik 17 metų – kūriau, augau, stengiausi, atidaviau visą save, dažnai net pamiršdama save pačią.
Kartu su mama šią vietą tiesiog kūrėme ir prižiūrėjome...
Per tiek metų:
– išlydėjome begalę laimingų klientų...
– užrašiau kalnus atviručių...
– išgraviravau šimtus prasmingų žodžių...
– supakavome tūkstančius dovanų...
– pripūtėme nesuskaičiuojamą kiekį balionų...
Viskas tik dėl vieno – kad jūs išeitumėte su šypsena!
Kad jūsų šventės būtų gražesnės!
Ir šiandien… man tenka su tuo atsisveikinti...
Tai nėra tik sprendimas uždaryti parduotuvę.
Tai jausmas, lyg paleisčiau labai svarbią savo gyvenimo dalį.
Lyg atsisveikinčiau su kažkuo, ką kūriau su meile kiekvieną dieną...
Skaudu! Net labai...
Bet kartu jaučiu ir didžiulį dėkingumą.
Kiekvienam, kuris buvo šios kelionės dalimi.
Kiekvienam, kuris pravėrė duris.
Kiekvienam, kuris išėjo su šypsena.
Ačiū jums už viską! 🤍
Dar kurį laiką durys bus atviros – vyks išpardavimas.
Jei norite, dar galite užsukti… gal paskutinį kartą.
Su meile, liūdesiu ir dėkingumu,
"Sandrija" (Sandra)
