Dendera - Senovės Egipto studija

  • Home
  • Dendera - Senovės Egipto studija

Dendera - Senovės Egipto studija Nilo slėnio dvelksmas ir kultūra: Patyriminiai renginiai I Edukacijos I Paskaitos I

Senovės Egiptas – ne tik kačių karalystė! Čia vertinami ir mylimi buvo ir  : 🐶 jie lydėdavo egiptiečius į medžioklę, dyk...
26/08/2025

Senovės Egiptas – ne tik kačių karalystė! Čia vertinami ir mylimi buvo ir : 🐶 jie lydėdavo egiptiečius į medžioklę, dykumos kelių žvalgymus ir netgi... į pomirtinį pasaulį.✨ Šiandien nuvykus į Egiptą, šunys ne ką rečiau sutinkami - jų ypač apstu kapinynų teritorijose, kur kartu su sargais iki šiol prižiūri tvarką amžinojo poilsio vietose. 🐾

📷 Nuotr. vienas iš Horemhebo kapo Sakaroje prižiūrėtojų. 💛

Išduosime paslaptį - rugsėjui ruošiame keletą gražių susitikimų.🌺 Dar ir rudeninį pasivaikščiojimą po Kauną. Tad nusimat...
22/08/2025

Išduosime paslaptį - rugsėjui ruošiame keletą gražių susitikimų.🌺 Dar ir rudeninį pasivaikščiojimą po Kauną. Tad nusimato ne viena proga pasimatyti.💛 Sekite naujienas!

21/08/2025

Jau tokio grožio knygos dar neteko regėti!✨️🩵 Paauksuotomis arabeskomis ir turkiu aprėdyta - lyg iš kokio nuotykių filmo ar stebuklų pasakos! Kaip manote, kokį XIX a.pab. veikalą (parašytą vieno egiptologijos klasikų) teko džiaugsmo šiandien pavartyti?

👑 Karalienės nevisada gyvena rūmuose – kartais jos žydi vazonuose. Štai, aukso geltoniu ir raudono lūpdažio atspalviais ...
18/08/2025

👑 Karalienės nevisada gyvena rūmuose – kartais jos žydi vazonuose. Štai, aukso geltoniu ir raudono lūpdažio atspalviais pražydusi sode ☀️🌿💄

🕵️Egiptietiški motyvai ir ženklai taip lengvai pro akis “nepraslysta”. Kaip ir šie menininko Rimanto Plungės koliažuose ...
17/08/2025

🕵️Egiptietiški motyvai ir ženklai taip lengvai pro akis “nepraslysta”. Kaip ir šie menininko Rimanto Plungės koliažuose iš po akrilo potėpių didelėmis akimis parodos lankytojus nužvelgiantys veidai, vadinami „Fajumo portretais“.

– tai realistiški mirusiųjų atvaizdai, sukurti romėniškuoju Egipto laikotarpiu (I a.pr.m.e.– IV a.). Dažniausiai tapyti vaško dažais (enkaustika) arba tempera ant medinių lentų, rečiau – ant drobės, priklijuotos ant medžio; tvirtinti ant mumifikuoto velionio veido.

👀 Šie portretai išsiskiria ne tik aukšta menine kokybe, bet ir ryškiu individualumu – tai realistiški atvaizdai, išlaikę mirusiųjų bruožus, žvilgsnį ir asmenines ypatybes. Jie sukurti laikantis helenistinės tradicijos, kurioje žmogaus veidas vaizduojamas natūraliai, dažnai perteikiant subtilią emocinę išraišką, tarsi užfiksuojant jo charakterį ir nuotaiką konkrečiu gyvenimo momentu.

🔎 Sistemingas šių portretų tyrinėjimas prasidėjo tik 1888 m., kai didžiulis jų kiekis buvo atrastas Fajumo oazėje, Vakarų dykumoje, britų archeologui Flindersui Petrie'iui kasinėjant Havaros kapinyną. Virš aštuoniasdešimt puikiai išsilaikiusių portretų buvo atgabenti į Londoną, kur iškilmingai surengta didžiulio susidomėjimo sulaukusi jų paroda. Žmonės plūdo į ekspoziciją, norėdami išvysti šiuos neįprastus, gyvybingus atvaizdus, kurie atrodė stulbinamai modernūs, nors jiems buvo beveik du tūkstančiai metų.

🏦 Tai buvo pirmas kartas, kai Vakarų publika galėjo iš arti pamatyti tokio tipo senovės Egipto portretus – ne idealizuotas figūras ar simbolinius hieroglifus, o tikroviškus, individualius žmonių veidus, žvelgiančius tiesiai į žiūrovą. Nuo to laiko Fajumo portretai pradėti vertinti ne tik kaip archeologiniai radiniai, bet ir kaip meno kūriniai, turintys išliekamąją estetinę ir istorinę vertę.

✨ Iki šiol yra atrasta apie 1000 tokių portretų. Tiesa, šiandien nuvykus į Fajumą, vietos muziejuose jų beveik nepamatysime – dauguma saugoma Kaire bei yra išsibarstę po didžiųjų pasaulio muziejų rinkinius.

🫴 Norintiems artimiau susipažinti su Rimanto Plungės tapybos ir koliažų paroda „Metamorfozės“:🔗 https://www.alytausmuziejus.lt/rimanto-plunges-tapybos-ir-koliazu-paroda-metamorfozes/

Audiovizualiųjų menų centras Alytus

📸 Nuotr. Vyro portretas, rastas 1905-1906 m. Antinopolyje, šiandien saugomas Egipto muziejuje Berlyne (ÄS 17900). (PD) Eloquence I Erik Möller.

🎉Draugiškas  , jog iki rugsėjo dar vis galite užsisakyti pažintinę edukaciją, pritaikytą mažiesiems tyrinėtojams. Gimtad...
10/08/2025

🎉Draugiškas , jog iki rugsėjo dar vis galite užsisakyti pažintinę edukaciją, pritaikytą mažiesiems tyrinėtojams. Gimtadienio, draugų susibūrimo ar nedidelio privataus renginio praturtinimui siūlome leistis su linksmybių deive į banketą!🧍🤸‍♂️
🍇🎶 HATOROS ŠĖLIONĖS: muzika ir skoniai (skirta 7-9 m. vaikams). Su edukacijos dalyviais ruošimės šventiniam banketui, kurdami gėrybes, kurių skoniai malonindavo, o garsai ramindavo gražiąją deivę Hatorą. Pasiraitoję rankoves, gaminsimės sakralųjį muzikos instrumentą šešešet-sistrumą ir rinksime egzotinių vaišių krepšelį. Veiklų netrūks: kartu žaisime, kalbėsime apie emocijas pasitelkdami mitologinius pasakojimus, ragausime egiptietiškus gardumynus, o pačių pasigamintus muzikos instrumentus išbandysime melodinėse perkusijose.
Daugiau informacijos ir užsakymai: 📧[email protected]

Girdėjote?👂 Neįtikėtinas   Fitzwilliamo muziejaus saugykloje!✨ Ruošdamiesi naujai parodai, Kembridžo tyrėjai aptiko unik...
28/07/2025

Girdėjote?👂 Neįtikėtinas Fitzwilliamo muziejaus saugykloje!✨ Ruošdamiesi naujai parodai, Kembridžo tyrėjai aptiko unikalų 4000 metų senumo radinį – žmogaus plaštakos įspaudą ant molinio „sielos namo“. Tikėtina, jog tai nekantraus meistro darbas, kuris netyčia palietė kūrinį, dar prieš jam išdžiūstant, taip palikdamas savąją žymę.🖐

🤔 Kas tas „sielos namas“, klausiate? Tai iš molio pagamintas nedidelis pastato , naudotas senovės Egipto laidojimo praktikose. Jis simbolizavo mirusiojo sielos (ka) buveinę pomirtiniame gyvenime ir tikriausiai tarnavo kaip maisto atnašų padėklas - vieta aukojamam maistui palikti bei libacijos ritualams atlikti,🍗🫓🫗 kurie buvo būtini mirusiojo ka gyvybingumo palaikymui.

Daugiau apie šią naujieną skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2626307/ant-egiptietisko-molio-dirbinio-kembridze-rastas-4000-metu-senumo-rankos-atspaudas

📸 Spalį atidaromos parodos kuratorė Helen Strudwick apžiūri 4000 metų senumo senovės egiptietišką įspaudą, atrastą ant „sielos namo“ (E.58.1907) pagrindo. Nuotr. Joe Giddens/PA Wire.

🌥 Sekmadienio tvankai slūgstant, tyliai stebime vikriai šuoliuojantį pievos pakraščiu kiškį.🐰 Prisimename ir senovės egi...
27/07/2025

🌥 Sekmadienio tvankai slūgstant, tyliai stebime vikriai šuoliuojantį pievos pakraščiu kiškį.🐰 Prisimename ir senovės egiptiečių hieroglifiniuose įrašuose dažnai matomą dykumų kiškio (Lepus capensis) glifą, žymintį garsinį žodžių elementą wn.

Viena pagrindinių reikšmių, kurias įkūnijo šis gyvūnas egiptiečių kalboje - „ , “ (wnn).👫 Galbūt dėl gebėjimo išgyventi pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis, dėl ypatingo jautrumo aplinkai — visada budrus, net miegantis atmerktomis akimis — kiškis tapo gyvuoju egzistencijos įvaizdžiu. Panašu, jog senovės egiptiečiams gyvenimo patyrimas (visai kaip ir mums šiandien) buvo neatsiejamas nuo juslių ir asocijavosi su tuom, ką galima pamatyti, 👀 išgirsti,👂 išjausti. 💗

Laimė, dabar jau žinoti Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vietą.🤍 Galima aplankyti ir pasveikinti su graž...
16/07/2025

Laimė, dabar jau žinoti Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vietą.🤍 Galima aplankyti ir pasveikinti su gražiai apvaliu 140-tu gimtadieniu.🌸

🎉🌸 Liepos 16-tą minime iškilios Lietuvos mokslininkės Marijos Rudzinskaitės- Arcimavičienės (1885–1941) gimtadienį.°○Nor...
16/07/2025

🎉🌸 Liepos 16-tą minime iškilios Lietuvos mokslininkės Marijos Rudzinskaitės- Arcimavičienės (1885–1941) gimtadienį.
°○
Nors šiandien dažnai Ji prisimenama kaip ekscentriška asmenybė – po savo lova laikiusi mumiją 🧟‍♀️ ir mėgusi puoštis rytietiškomis skraistėmis – pirmiausia buvo aistringa tyrėja ir profesionaliosios egiptologijos Lietuvoje. Visą gyvenimą Ji skyrė Senovės Egipto kultūros tyrinėjimui ir sklaidai mūsų krašte.
○°
Tarpukariu Arcimavičienė dėstė egiptologiją Lietuvos universitete Kaune (nuo 1922 m.), vertė senovės egiptiečių literatūrą, kaupė autentiškų vertybių kolekciją, publikavo populiarinamojo pobūdžio straipsnius ir knygeles, išleido iki šiol vienintelį lietuvišką hieroglifų žodynėlį.
°○
Kviečiame prisiminti šią mokslininkę, susipažįstant su jos publikacijų ciklu, kurį neseniai suskaitmenino Kauno Ąžuolyno biblioteka. Dabar šie darbai laisvai prieinami visiems ir visur.👏 Ačiū Senieji ir reti spaudiniai už tai!
○°
Virtualiai pavartykite ir pasinerkite į intelektualinį palikimą, atskleidžiantį egiptologijos pradžių pradžią Lietuvoje.💡 Tik nepamirškite, jog nuo tada sparčiai pažengė priekin, todėl kviečiame šiuos tekstus skaityti su to meto istoriniu kontekstu mintyse, atitinkamai juos ir vertinti.

- - -
✨Egipto ieroglifai (1932): https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIBIS000000653495
✨Moters būklė senovės Egipte (1932): https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIBIS000000588469
✨Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai (1933): https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIBIS000000653467
✨Vardo reikšmė senovės Egipte (1934): https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIBIS000000653446
✨Dievų ir kvepalų žemė (1936): https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIBIS000000653499

- - -

Tarpukario skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) kūryboje dominuoja lietuviškos tapatybės simboliai. Tačiau vienas XX a....
14/07/2025

Tarpukario skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) kūryboje dominuoja lietuviškos tapatybės simboliai. Tačiau vienas XX a. 3 deš. sukurtas grafikos atskleidžia visai kitą Zikaro kūrybos pusę – kultūrinį smalsumą ir gebėjimą peržengti tradicines ribas.

🖋️ Štai, Egipto , rankoje laikantis pailgą lentelę su hieroglifiniais ženklais. Vistik, figūros poza, kūno proporcijos, ir net lentelės forma – toli gražu ne egiptietiškos stilistikos. Akivaizdu, jog Zikaras čia žaidžia su formomis ir kultūriniais archetipais, tarsi bandydamas perkelti senovės Egiptą į tarpukario Europos estetikos lauką.

Panašiai kaip ir skulptoriaus įspūdingi „Atlantai“ Panevėžyje, taip ir grafikos eskizas su egiptiečių raštininku primena apie Zikaro gebėjimą apjungti skirtingas epochas, kultūras ir simbolius į vientisą meninę viziją. Tai ne tik kūrybinis eksperimentas – tai kultūrinė refleksija, kurioje menininkas kalba apie atmintį, pažinimą ir universalių vertybių sklaidą.

📜 (CC BY-NC) Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Address


Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Dendera - Senovės Egipto studija posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

  • Want your business to be the top-listed Event Planning Service?

Share