27/06/2026
Fainoji Eglė ir TIKRA (nes net mano draugų rate buvo diskusija kad ji AI produktas) karvyte Aguona :) ir mano kurtas logo, kad "Karvės padaro gyvenimą geresnį" 🐮🐮🐮🐮 nes jos tikrai fantastiškos :)
https://www.facebook.com/share/p/1BK2nScGG4/
Vakar Kaunas pamatė, ko nematęs. KARVĖ mieste!!! Kur matyta, kur girdėta ir iš viso ar vieta jai čia ant asfalto ir tarp žmonių???
Apie tai ir pakalbėkime.
Gyvūnai, kurie yra priklausomi nuo žmogaus gali turėti visokius gyvenimus:
* būti auginami maistui ir produkcijai (jų gerovė tūlam valgytojui nerūpi, nes nematai ir širdies neskauda).
* gali būti sodybos puošmena (gyvūnas būna, sau, reik tikėtis juo yra gerai rūpinamasi, bet praktika rodo, jog būna visaip).
* gyvūnas kompanjonas/bendradarbis/terapeutas(nemėgstu šito žodžio), žodžiu toks, kuris gyvena nestandartinį gyvenimą ir neša tam tikrą žinutę ir pamokas, skatina tarprūšinį bendravimą. Kitu atveju, miesto žmonėms gresia visai atitrūkti nuo gyvūnų.
Pradėdamos veiklas su karvėmis, mūsų pagrindinis tikslas ir buvo (yra) parodyti, kokio fainumo tai yra gyvūnas. Ne robotukas, ne pieno mašina, o sociali, gyva, bendrauti norinti asmenybė. Ir čia stop! Girdit? Asmenybė. Tai va, savo turimas asmenybes mes gerai žinom ir žinom, kas kam tinka bei patinka, o kam - ne. Pagal tai taikom ir veiklas: Stirna ir Laumė su žmonėmis bendrauja tik ganykloj. Ateina kada nori pačios, būna nušukuotos, nuglostytos ir išeina arba ne. Niko ir Lokė yra jauni ir nori veiklos, todėl kartais glostymas būna pakeičiamas mini žygeliu, jie yra žingeidūs, drąsūs, todėl mes juos vežamės į renginius už savo kiemo ribų. O Aguona? Kol kas ji yra unikali. Ji gal net ne karvytė, o katės ir šuns hibridas, nežinau. Jau fermoje, iš kurios ją paėmėm, ji nerodė jokios baimės į naujus žmones, puikiai atlaikė kelionę ir be jokio vargo adaptavosi naujoje aplinkoje. Paskutinis pavasario mėnuo ir pradžia vasaros buvo aktyvi vaikų grupių ir Aguonos neglumino nei triukšmelis, nei aplink besispiečiantys vaikai. Ji sugeba viso veiksmo sūkury atrast vietą ir atrajoti ramiai pakritusi. Jei kažkas dar glosto ar kaso pasmakrę - nu, išvis tobula. Taip ji pasiruošė būti tarp žmonių. Tada atėjo kitas etapas - kelionė. Pradžioj, buvo visai trumputė, iki Kazlų Rūdos mokyklos. Ji vėl pasirodė puikiai, tad buvo nuspręsta padaryti dar vieną išbandymą ir atvykti Kaunan. Dar reikia pasimokyti įlipimo automobilin (ji telpa į tiesiog universalo bagažinę), bet pati kelionė praėjo ramiai gulint. A! Čia jai buvo padėta šieno, kuriuo ji užkandžiavo visą kelią ir mieste jau buvo soti. Vienas iš pagrindinių stresuojančio gyvūno požymių yra dažnas šlapinimasis ir tuštinimasis. Ir nors buvom tam pasiruošę (esam kultūringos netręšt miesto) net du kibirėlius, jų prireikė tik vienam sysiui pagaut. O tada mus užpuolė: vaikai, praeiviai, šeimos, turistai užsieniečiai, gyventojai ir kas tik nori. Būriais!
- Iš kur jųs čia atsiradot?
- O kaip atsivežėte?
- O jūs gyvenat bute ar name?
Su visais, kurie domėjosi - kalbėjomės, atsakėme į klausimus, pasakojom, kas esam ir kodėl mes čia esam ir panašu, jog suteikėm daug gerų emocijų, bet kaip visada, atsirado ir nepatenkintų. Tas šaukštas deguto. Viena ponia mus puolė agresyviai, koliojo ir anei jokie argumentai jos nepasiekė. Bandėm ir visai ignoruot, tada ji grįžo po kurio laiko, mus pafilmavo, mes pafilmavom ją ir nors stengiuos giliai neimti, vis tik liko šioks toks slogutis. Na, ir komentaras, jog Laisvės alėja yra skirta žmonėms, o ne gyvuliams 🤦🏻♀️ Kai tuo tarpu, su žirgu esu jojusi ne kartą ir ne du, ir visi tik gėrėjosi, žavėjosi ir nieeeekam neužkliuvo gyvulys mieste. Dvigubi standartai? Kas tai? Kaip vakar apkalbėjom, yra gyvūnų mylėtojai ir mylėtojai labiau. Kurie nesigilina kas ir kaip, tik garsiai rėkia ir gerai žino, kur kam yra skirta vieta. Kadangi mus nupaparacino ir gatvės fotografas, tai komentarų lietus ten ohoho. Nusprendžiau nesivelt. O dar grįžkim prie Aguonos! Tą neilgą pasibuvimą mieste ji atlaikė puikiai! Nesiblaškė, ramiai stebėjo aplinką, žmones, labiausiai reagavo tik į svetimus šunis. Nepamirškit, ji buvo su savo "mamyte" - manimi, žmogumi, kuriuo pasitiki ir jaučiasi saugiai. Po visko dar nuvykom į Nemuno salą, kur ji gavo pasiganyti, atsigaivinti ir pailsėti prieš kelionę namo. Net nusnūdo posmą 🥰 Įsimylėjau ją dar labiau! Į mokyklas, į įvairias reabilitacines vietas jau seniai vyksta poniai, šunys, vištos, triušiai. Mūsų tikslas atvežti karvutes :)
📸 Nikodema Photography ❤️
