24/10/2025
Mano mono (šie žodžiai broliai dvyniai) spektaklis, pagal skaičius baigia nugyventi dviejų žmonių gyvenimus. Ir ko tik nebuvo! Visagine "Pabaisų nebus" virto į "Monstrov niebudiet!" :) Šiauliuose rankas bučiavo ir dėkojo italas, nors nesuprato nei žodžio. Viename spektaklyje, išgirdę muziką, kai kas bandė šokti.
Kartą po spektaklio rūbininkas paklausė :
-O jums nesutrukdė tas vyras, kuris po dešimt minučių išėjo iš salės?
-Nemačiau aš jo..
-Atėjo ir sako -" Duok paltą. Įsivaizduoji? Viena vaidina! Koks čia spektaklis? Laukiau laukiau, žiūriu nieks daugiau neateis! Viena boba scenoj! Visiškai viena! Tokia pat durnė mano namuose kasdien virtuvėj vaidina ir dar už dyką!" :)
O po spektaklio Kaune gavau vyrišką pastabą, kad žiūrovas žiauriai nusivylė manimi. Žinodamas jog aš humoristė, atėjo pasijuokti. O ką gavo?! Apsiverkė! Ar taip galima? Šitokius dalykus aš turėčiau anonsuoti! Kad tai ne komedija!
Taip. Tai ne komedija. O kas tai yra, aš pati nežinau.
Vakar jau kelintą kartą vaidinau Vilniuje. Atėjo man labai brangūs žmonės. Graudenausi.
Sužinojau, kad iš vakaro, "Smalos" scenoje vyko stendaperio pasirodymas. O gerokai prieš valandą pasirodė močiutėlė su lazdele ir bilietu rankoje. Organizatoriai nustebo tokiu jos pasirinkimu :
-O jūs... į stendapą atėjote?
-Ne. Aš atėjau į Violetos spektaklį..
-Tai kad jis bus rytoj!
Ji pažiūrėjo į bilietą ir pasakė :
-O jopt...
Vakar paprašiau žiūrovų jai paploti, nes tikėjausi, kad ji sėdi salėje :)
Ačiū tau, mielas mano žiūrove. Už meilę, už emocijas, už tikrumą. Ir iš viso - kad buvote, kad esate ir kad būsite!
